Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jeigu sutinkate, jog Jums naršant naudotumėme slapukus, prašome paspausti SUTINKU. Daugiau infomacijos Privatumo politikoje
Christine ir Barbora: įdomiausi dalykai vyksta stoties rajone
„Druska Miltai Vanduo” įkūrėjos
Verslų įsikūrimas stoties rajone duoda abipusę naudą
Barbora

„Visuose pasaulio didmiesčiuose įdomiausi dalykai vyksta stoties rajone“, – teigia Barbora, viena iš kepyklos „Druska Miltai Vanduo“ įkūrėjų.

Taigi, kepyklą įkūrusioms Christine ir Barborai renkantis vietą savo naujam verslui ilgai svarstyti nereikėjo. Jos taip pat pabrėžia, kad paskutinius kelis metus rajone jaučiamas pagyvėjimas, žmonės įsikūrinėja drąsiau, stiprėja bendruomeniškumo jausmas, o tai teigiamai veikia ir verslo aplinką.

„Tikime, kad kuo toliau, tuo daugiau žmonių pradės suprasti, kad naujų verslų įsikūrimas stoties rajone duoda abipusę naudą – su laiku gerėja gyvenamosios erdvės, taip pat kyla ir nekilnojamojo turto kaina, o tai juk taip pat svarbu čia gyvenantiems.“

 

Nusprendžiau pati įvesti pokyčius
Christine

„Kiekvienas žmogus, kuris turi verslą stoties rajone, automatiškai priskiriamas iššūkių nebijančių kategorijai“, – sutartinai ir su šypsena sako kepyklos „Druska Miltai Vanduo“ įkūrėjos Barbora ir Christine. Pasak jų, šie verslai prisiima svarbią rolę – jie neigia įsisenėjusį stereotipą, kad stoties rajone yra negražu, nesaugu ir rodo, kad nėra reikalo bijoti pokyčių.

Christine ir Barbora yra puikus to pavyzdys, mat pokyčius jos priima drąsiai: iš Kanados kilusi Christine nusprendė palikti gimtąją šalį ir sieti savo gyvenimą su Lietuva, o Barbora, po dešimtmečio praleisto Londone, taip pat susikrovė lagaminus ir grįžo gyventi ir dirbti čia. „Atvykus į Lietuvą pastebėjau, kad čia nėra „sourdough“ duonos, prie kurios buvau taip pripratusi. Nusprendžiau pati įvesti pokyčius ir atidariau savo kepyklą, o prie manęs prisijungė Barbora“, – pasakoja Christine.

Verslininkės teigia, kad šie pokyčiai suteikė joms kai ką naujo – draugišką bendruomenę: „Net pačioje kepykloje jaučiame bendruomeniškumą, pažįstame daugelį savo klientų, jie grįžta ir grįžta, žinome jų vardus, vaikus, net šunis.“